Jūs tvirtai tikite tuo, kad tai, kaip gyvenate, ką veikiate, kaip matote pasaulį etc., yra Jūsų norų rezultatas. Pasitikrinkite!Sportas turi pradžią ir pabaigą. Sakoma, kad kiekviena pradžia yra sunki, o apie pabaigą dažniausiai visai nekalbama – atseit, kiekvienas iš mūsų individualus, kiekvienas skirtingai sprendžia problemas ir kapstosi iš susidariusių situacijų. Taip yra dėl to, kad sportinės karjeros užbaigimas nepatenka į rengiamas sporto programas. Žinome, kaip ugdyti olimpiečius, bet nutylime apie jų pasitraukimą iš sporto.
Ateina diena, kai sportininkas atsiduria „normaliame“, ne sporto pasaulyje. Dažniausiai 22 metų jis jau pasiekia savo sportinio kelio viršūnę, o 27 baigia sporto karjerą – kaip kai kurie teigia, išeina į pensiją. Intensyvios treniruotės, varžybos, pripažinimas, aplinkinių šurmulys lieka ten, praeity, o jis pats tampa paprastas žmogus. Bendraamžiai, pasirodo, neleido laiko veltui: daugiau ar mažiau uoliai mokėsi mokykloje, pasirinko tolesnių studijų kryptį ir dabar jau yra arba tuoj bus perspektyvūs specialistai, o jis?.. Eksčempionas... Buvęs didelio meistriškumo sportininkas.
Kai kurie klausia, kodėl niekas nepasakė, kad pasibaigus sporto karjerai, įkris į duobę. Tyrimai rodo, kad atsisveikinimas su didžiuoju sportu kiekvienam sportininkui sukelia liūdesį, tuštumos jausmą, netikrumą. Kažkur dingsta vyravęs karjeros laikais džiaugsmas, laimės bei pusiausvyros jausmas. Net ir dėl savo žingsnio tvirtai apsisprendę sportininkai, ir tie, kuriems karjera dėl įvairių priežasčių buvo tapusi kančia, išgyvena ilgalaikę emocinę krizę, kuri, tyrimų duomenimis, trunka 9 mėnesius ar net kelerius metus – vidutiniškai pusantrų metų. Moterys greičiau atgauna pusiausvyrą nei vyrai – joms vidutiniškai pakanka 10 mėnesių krizei įveikti, vyrams prireikia dar trijų mėnesių.
Beveik pusė (48 %) karjerą baigusių sportininkų teigia turėję iš naujo prisitaikyti prie gyvenimo, ši dalis beveik padvigubėja (83 %), jei sportinė karjera nutraukta ne savo noru. „Ne savo noru“ – tai reiškia dėl santykių, sveikatos ar finansinių problemų. Šie sportininkai jaučiasi per anksti palikę sporto areną, išnaudoję ne visas galimybes, padarę ne viską, ką galėję, ir buvę priversti pasitraukti iš didžiojo sporto. Jie visiškai nepatenkinti savo sporto karjeros nutraukimu, mano, kad tai įvyko per anksti. Tiesa, ne savo noru iš sporto yra priversti išeiti tik apie 17 % sportininkų. Bet, jei tu esi vienas iš jų ir tave šis kritinis gyvenimo įvykis užgriūva visiškai nepasiruošusį, paguodos mažai. Dropout‘as (taip vadinamas reiškinys, kuomet sportininkas per anksti pasitraukia iš sportinės veiklos) sąlygoja gilesnę emocinę krizę ir atitinkamai ilgesnį adaptavimąsi prie naujų gyvenimo sąlygų.
Pirmiausia, ko pasigenda sportininkai naujajame gyvenime, - tai sportinė atmosfera. Jos trūksta maždaug 75 % buvusių sportininkų. 70 % neatpranta nuo varžybų ir maždaug tiek pat norėtų keliauti, 62 % pasiilgsta kasdienių treniruočių. Trūksta bendravimo su komandos nariais, fizinių krūvių, patirtų pergalių. Atsisveikinus su didžiuoju sportu paaiškėja, kiek daug jis užėmė vietos sportininko gyvenime. Kol bus atrasta, kuo užpildyti naujame gyvenime atsiradusias tuštumas, sportininką lydės kančia.
Karjerą baigę sportininkai, o ypač ne savo noru, pagalbos laukia iš daugiausia paramos sportinės karjeros metu teikusių žmonių – trenerių ar partnerių – bet retai kada ją gauna arba negauna jos pakankamai. Dažniausiai kaltas visuotinis stereotipas apie sportininką – superžmogų, kuris niekada nebūna silpnas, kuriam nėra neįveikiamų problemų, ir, žinoma, visuotinis trenerių ir partnerių nežinojimas apie sportininko išgyvenamą krizę, jam iškilusią užduotį prisitaikyti prie kitokio gyvenimo bei elementarių žinių, ką tokiu atveju reikia daryti. Buvę sportininkai lieka tarsi palikti likimo valiai ir netgi teigia turį bendravimo problemų.
Bene ryškiausi pasikeitimai vyksta partnerystės srityje. Net 60 % karjerą baigusių sportininkų pripažįsta, kad poros santykiai pablogėjo, 30 % įžvelgia pozityvius pokyčius partnerystėje, o 10 % tuo klausimu yra neutralūs. Vis dėlto maždaug 30 % porų išsiskiria. Tiesa, šis skaičius gerokai žemesnis nei bendras skyrybų rodiklis Lietuvoje (kasmet oficialiai išsiskiria daugiau nei pusė porų). Puiku, kad daugelis porų išlaiko šį egzaminą, bet situaciją galima būtų pagerinti. Žinant, kad sunkiuoju pasitraukimo iš sporto metu išgyvenama emocinė krizė, pakeičianti pozityvių ir negatyvių emocijų balansą bei intensyvumą, galima būtų iš anksto pasiruošti ateinantiems pokyčiams. Akivaizdu, kad įprastai džiugesiu, laime spinduliavęs partneris gali pradėti stebinti liūdesiu ir neužtikrintumu. Kartais artimieji sako, kad žmogus tampa tarsi nesavas, lyg kitas. Jeigu prasideda aiškinimasis „kodėl tu toks“ ar priekaištai „anksčiau tu toks nebuvai...“, situacija tik aštrėja, komplikuojasi, įtampa auga. Šiuo atveju labai sunku kažką rekomenduoti, nors meilė, aktyvi, į tikslą nukreipta veikla ir supratimas bei tolerancija nepakenktų.
Kita sritis, sukelianti problemų, finansai. Nors 40 % karjerą baigusiųjų nepastebi žymaus finansinės situacijos pablogėjimo ar pagerėjimo, o 20 % netgi teigia, kad jų finansai pagerėjo, tačiau vis dėlto 40 % baigusiųjų sportinę karjerą yra reikalinga finansinė parama, kurią jiems teikia tėvai, partneriai ir sporto organizacijos. Tokios paramos poreikis trunka nuo 8 mėnesių iki dviejų su puse metų, dažniausiai 1 metus ir 9 mėnesius, kol buvęs sportininkas tvirtai atsistoja ant savo kojų. Apie 20 % sporto žvaigždžių patiria bedarbystės skonį. Šis rodiklis išauga iki 30 %, jei sporto karjera baigiama ne savo noru. Tai nepaprastai aukštas rodiklis Lietuvai (bedarbystė Lietuvoje siekia apie 10 %). Bedarbio statusas abiem atvejais prilimpa vidutiniškai metams, kartais net dviems. Ar galite įsivaizduoti didesnį pokytį? Būti pačiose Olimpo viršūnėse ar bent jau netoli jų ir kristi į bedarbystės bedugnę. Žinoma, daugelis sportininkų, atsidūrę bėdoje, tikisi, kad pagalbos ranką išties draugai. Tyrimo metu užfiksuota, kad draugų ratas po sportinės karjeros užbaigimo susiaurėja ir pasikeičia. Senų draugų ir pažįstamų tarsi nelieka. Taigi ir padėti nelabai yra kam.
Kaip matome, naujuoju gyvenimo etapu sunkiausia tvarkytis su partnerystės ir finansinėmis problemomis. Na, o emocinę krizę patiria ir sporto laikų nostalgiją jaučia visi be išimties iš sportinės arenos pasitraukę sportininkai. Kiekvienas, sėkmingai perėjęs per prarają tarp aktyvaus sporto ir mūsų įprasto pasaulio, vertas ypatingos pagarbos, kaip ir visi tie, kurie padėjo buvusioms žvaigždėms tame kelyje. Susiorientuoti ir įsitvirtinti naujame gyvenimo etape nėra paprasta.
P.S. Tai – nedidelė ištrauka apie problematiškiausias sritis, baigiant sportinę karjerą, iš 1999 – 2000 metais atliktos Lietuvoje studijos „Sportinės karjeros užbaigimas tarp didelio meistriškumo sportininkų“.
Literatūra:
Žemaitytė, A., Alfermann, D. (2000). Karriereende bei Spitzensportlern: Ein Vergleich zwischen Deutschland und Litauen (nepublikuota).