Jūs tvirtai tikite tuo, kad tai, kaip gyvenate, ką veikiate, kaip matote pasaulį etc., yra Jūsų norų rezultatas. Pasitikrinkite!

Arvydas Sabonis, Virgilijus Alekna… Kas toliau? Kiekvienas laikmetis turi savo herojų. Kas bus kitas tautos numylėtinis?

Kas bus Virgilijaus Aleknos įpdėdinis? Klausimas, kuris ne kartą buvo užduotas ir pačiam Virgilijui ir kuris dar ne kartą bus keliamas, geriausio visų laikų Lietuvos disko metiko karjerai vis labiau artėjant prie pabaigos.

Tačiau klausimas įdomus ne tik kalbant apie įpėdinį disko metimo sektoriuje, kuris kartos ar gerins V. Aleknos rezultatus. Toks lyg ir yra - jaunasis Andrius Gudžius, gerinantis šalies jaunių rekordus, kuriuos prieš kelis dešimtmečius užfiksavo pats V. Alekna.

Kas bus kitas tautos numylėtinis - ne ką mažiau įdomus klausimas. Ne šiaip pirmo ryškumo žvaigždė, o sportininkas - visos tautos numylėtinis, idealas, nekeliantis nė mažiausios abejonės. Toks buvo Arvydas Sabonis, po jo - V. Alekna. Kas - po V. Aleknos?

Ryškesni tarp žvaigždžių

A. Sabonis ir V. Alekna - iš esmės išskirtiniai žmonės nepriklausomos Lietuvos sporto gyvenime. Jais žavėjosi ir žavisi netgi žmonės, kurie visiškai nesidomi sportu. Apie juos - tik gerai arba nieko.

Žvaigždėmis galime vadinti daug sportininkų - Šarūną Marčiulionį, Šarūną Jasikevičių, Dainą Gudzinevičiūtę, Edgarą Jankauską ir t.t… Tačiau nė vienam iš jų tauta nesuteikė tokio palaikymo kredito, kokį gavo A. Sabonis ir V. Alekna. Tautos nuolankumas šiems dviems sporto genijams - tiesiog fenomenalus.

Jų kultas tapo ne tik sporto reiškiniu, bet ir tam tikru subkultūriniu dariniu, tarsi pabrėžiančiu tautos identitetą. Atrodytų, kad pačiai visuomenei reikalingi tokie herojai, kad jie tarsi dirbtinai sukuriami. Dažnai perdėtą žavėjimąsi mūsiškių sporto pergalėmis sociologai sieja su mažos tautos nepilnavertiškumo kompleksu, noru lygiuotis į didesnius ar priminti apie save.

Be abejo, svarbu - laikmetis. A. Sabonis tapo patriotiškumo simboliu, kai šalis vadavosi iš tarybinės santvarkos. V. Alekna taip pat tapo herojumi netgi tiems, kurie nė nenutuokia kaip toli skrieja jo sviestas diskas.

Vis dėlto įdomu - ar bus trečias toks sportininkas? Ir apskritai - ar įsibėgėjus XXI a. visuomenei reikalingas beveik tobulas sporto herojus, įkūnijantis ne tik sportinius, bet ir asmenybės, patriotizmo idealus?

Tikrieji įpėdiniai dar auga

Pirštu durti į pretendentus sunku, nes daugumai medalius svarbiausiose varžybose laiminčių lietuvių jau yra virš trisdešimt arba tik šiek tiek mažiau nei pačiam V. Aleknai. V. Alekna, dviratininkė Diana Žiliūtė, lengvaatletė Austra Skujytė ir buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė - vieninteliai nepriklausomos Lietuvos individualių sporto šakų atstovai, savo pirmuosius olimpinius medalius iškovoję neperkopę į ketvirtą dešimtį.

„Kalbėti apie konkretų asmenį, galintį pakeisti dabartinę sporto žvaigždę, sunku. Pagal pasiektus rezultatus analogo V. Aleknai neturime. Jeigu atsiras žmogus su analogiškomis savybėmis, talentu, stabiliais rezultatais, neabejotinai turėsime naują sporto žvaigždę”, - įsitikinusi sporto psichologė Aistė Žemaitytė.

Pasak jos, laikinais įpėdiniais galima laikyti mūsų penkiakovininkus Andrejų Zadneprovskį ir Edviną Krungolcą, tačiau tikrieji įpėdiniai dar auga. „Lietuvoje yra nemažai sportininkų, kurie gali būti nugalėtojais, bet dėl vidinių priežasčių neleidžia sau tokiais būti. Tautos numylėtiniais tampa sugebantys nugalėti ir nugalintys”, - teigia A. Žemaitytė.

Charakterio savybės ir gyvenimo būdas taip pat svarbūs kriterijai, iškeliantys vienas žvaigždes aukščiau kitų. A. Sabonis ir V. Alekna panašūs paprastumu, kuklumu ir nuoširdumu, kuris žmones keri. „Iš esmės žvaigždės statusas yra užsidirbamas - kalba eina tik apie aukščiausio lygio meistriškumą ar virtuoziškumą ir jo panaudojimą reikiamais momentais bei ilgalaikius stabilius rezultatus. Tačiau visos tautos herojumi nebūsi, jei gyvensi nesubalansuotą, nedisciplinuotą gyvenimą”, - tikina A. Žemaitytė.

„Tokie beveik tobuli sportininkai kaip V. Alekna ar A. Sabonis reikalingi tiek pradedantiesiems, tiek didelio meistriškumo sportininkams. V. Alekną stebėdavo ir iš jo mokydavosi ar ieškodavo užsidegimo ne vien lengvaatlečiai. Pavyzdžiui, prieš 2004 m. Atėnų olimpines žaidynes V. Aleknos pavyzdys įkvėpė penkiakovininką A. Zadneprovskį. Vis dėlto apie mūsų lyderių įtaką kitiems sportininkams žinome nedaug, neturime tyrimų”, - sako A. Žemaitytė.

Ji priduria, kad tokie lyderiai kaip A. Sabonis ir V. Alekna reikalingi visuomet, nepriklausomai nuo laikmečio: „Žvaigždė yra tuo pačiu ir lyderis, į kurį lygiuojamasi, kuris padeda peržengti neįmanomumo, negalimybės ribas. Lyderio paieškos - natūralus ir būtinas procesas. Lyderis irgi klysta, bet jis laimi. Lyderiai visais laikais yra reikalingi - yra į ką lygiuotis”.

Posted by Julius Bliūdžius on 12 gruodžio 2008